karmonas

×karmõnas (l. karman, rus. кapмaн) sm. (2) 1. R, K, BM161 maišas (ppr. šikšninis), į kurį kas kraunama; elgetos krepšys: Jis pabėrė savo kulkas, samdė žvėris rinktie, in karmonus krautie LB133. Karmonas nutrūko, svotas nusigando NS793. Bet nu kas turi mašną, teima ją, taipag ir karmoną SE250. Ubagas senas nemato, kad kiaulė karmoną krato JD169. Ubagas karmonùs duonos prikrovęs tirvina (neša) J. 2. kuprinė; maišelis ar dėžutė knygoms susidėti (einant į mokyklą): Jei tu karmoną pilną prisikrovei, tai kur aš savo gramatiką dėsiu? Paį. Kabinkis – kaip karmoną par upę parnešiu Ėr. 3. kišenė: Jis norėjo karmono prisipildyt Lš. ^ Ponas, kol pilns karmonas Jnš. 4. juok. pilvas: Vaikeli, ar jau prikišei savo karmõną, kad neberėki valgyt? Rk. O bra, kad kietas karmõnas – kam taip daug prikišei (privalgei)! Slm.